Mėlynoji lagūna

Emelina ir Ričardas, du vaikai, išgyvenę laivo katastrofą, atsiduria vieni atokiame, paradisiniame salyne. Be orientyrų ir suaugusiųjų, jie turi išmokti išgyventi ir suprasti supantį pasaulį. Bėgant metams jų santykiai vystosi, persipindami nekaltumu, atradimais ir užgimstančiais jausmais. Gamta jiems tampa ir prieglobsčiu, ir paslaptimi. Šis pasakojimas tyrinėja perėjimą į suaugusiųjų amžių laukinėje, idiliškoje aplinkoje, kur grožis kontrastuoja su izoliacija. Autorius siūlo refleksiją apie instinktą, mokymąsi ir žmogiškus ryšius už visuomenės ribų.